Kaip dronai taupo ūkininkų pinigus ir laiką

Dronai zems ukyje

Maždaug 80% visų komerciniais tikslais pasaulyje įsigyjamų bepiločių skraidyklių yra naudojamos žemės ūkyje. Pastaraisiais metais apie dronus žvalgantis po dirbamus plotus ar stebint gyvulius kalbama vis dažniau, tačiau praktikoje jie pritaikomi vis dar retai, dažniausiai JAV, Australijoje, Vakarų Europoje.

Vis dėlto JAV žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, kukurūzų augintojams vienas bepilotis orlaivis leidžia sutaupyti maždaug 25 USD nuo kiekvieno hektaro, kviečių ir sojų ūkiams – po 5-7 USD nuo hektaro.

Manoma, kad vien JAV šių kultūrų augintojai dronų pagalba per metus bendrai galėtų sutaupyti 1,3 mlrd. USD, o skraidyklėms išleisti pinigai bet kuriam bent kiek stambesniam ūkiui atsipirktų jau po pirmojo derliaus.

Apie bepiločių orlaivių panaudojimą vis garsiau kalba ir Lietuvos ūkininkai. Be to, anot „Euractiv“ šaltinių, ES programoje tyrimams ir inovacijoms „Horizon 2020“ numatyta skirti 3,6 mlrd. Eur maisto pramonės, žemės ūkio ir miškininkystės moksliniams tyrimams, iš jų 64 mln. Eur – išmaniojo ūkininkavimo technologijų diegimui 2016-2017 m. laikotarpiu.
Svetainė „Moderfarmer“ išskiria kelis kasdienius žemės ūkio darbus, kuriems atlikti dronai yra itin naudingi.

Pasėlių vertinimas

Didelius pasėlių plotus turintys ūkininkai bendrą jų būklę paprastai gali įvertinti tik pagal tai, kaip šie atrodo sklypo pakraščiuose. Tačiau kelių šimtų ar net tūkstančių hektarų plotuose gali būti ir nederlingų, pernelyg drėgnų, laukinių gyvūnų nusiaubtų teritorijų.

Bepilotės skraidyklės, apginkluotos vaizdo stebėjimo kameromis, apžvelgti net itin didelius laukus leidžia per kelias minutes, o vaizdą filmavimo kameromis ar fotoaparatais priartinti taip, kad būtų matomas kiekvienas augalas.

Prie skraidyklių gali būtų montuojamos specialios augalų optines savybes tiriančios technologijas, leidžiančios įvertinti, kiek ir kokių trąšų reikia naudoti atskiruose dirvos plotuose, aptikti teritorijas, kurioms būtinas papildomas laistymas, net nustatyti kenkėjus ir pan.

Gyvulių stebėsena

Daugiausia apie dronus diskutuoja augalininkystės ūkių savininkai, tačiau jau ne kartą įrodyta, kad ši technologija gali būti nepakeičiama ir gyvulininkystėje.

„Financial times“ pateikia Naujosios Zelandijos avių ūkio savininko Neilo Gardyne‘o pavyzdį, kuris naudodamas bepilotį lėktuvėlį fotografuoja gyvulius ir išsiaiškina, kurioms avims sunku apsiėriuoti, pamato nuo motinų pasimetusius ėriukus.

Po beveik 500 hektarų ūkį jo savininkas važinėtų maždaug dvi valandas, o lėktuvėlio skrydis užtrunka 20 minučių. Tad apžvelgti plotus galima dažniau, tikimybė išgelbėti į bėdą papuolusias avis didesnė, ką tik atsivestų ėriukų žūčių sumažėja perpus. Bepiločiai orlaiviai, be to, patikrina girdyklas, sumažina automobilių eksploatavimo išlaidas ir leidžia ūkiui daug sutaupyti.

Be to, iš viršaus puikiai matyti, ar nesutrūkinėję elektriniai piemenys, neišverstos tvoros.

Tręšimas ir laistymas

Paprastomis vaizdo kameromis apginkluotos kokybiškos bepilotės skraidyklės gali kainuoti apie 1.000 Eur, tačiau kuo daugiau funkcijų jos atlieka, kuo daugiau prie jų galima pritvirtinti įvairių prietaisų, įdiegti programinės įrangos, tuo jos brangesnės.
Pačios didžiausios ir galingiausios skraidyklės, galinčios kainuoti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų, geba skraidinti ir trąšų ar vandens talpyklas, tiksliai palaistyti ar patręšti tam tikrus plotus centimetro tikslumu.

Sunkiuoju transporto bandant pasiekti prasčiau sudygusių pasėlių plotus daroma didelė žala, švaistomi degalai, tad bepilotės skraidyklės tokiais atvejais yra nepakeičiamos.

Laukiniai žvėrys

Dronai leidžia per kelias minutes pastebėti laukinių žvėrių pramintus takus, fiksuoja padarytą žalą, nors juos naudoti galima ne vien stebėjimui.
Skraidykles pasitelkę ūkininkai sugeba žvėris ir atbaidyti. „Modernfarmer“ rašo, kad kaskart sutemus virš pasėlių praskriejus prožektorių turinčiu dronu ir išbaidžius gyvūnus, šie ilgainiui ima vengti tose teritorijose lankytis.

Šaltinis vz.lt

Komentarai

Komentarų nėra. Būk pirmas!


wpDiscuz